Diskusijos

Zir.lt :: Diskusijos :: Saulės energija :: Ar verta daryti?
 
<< Prieš tai buvusi tema | Sekanti tema >>
APKROVOS RAKTAS photovoltaic saulės baterijoms
Eiti į puslapį  1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Moderatoriai: Admin, Adas, Windpower, dziugas, xaker
Autorius Pranešimas
verinukas
Pn Sau 10 2014, 09:36
Užsiregistravęs dalyvis #2623
Prisijungta: Kt Sau 09 2014, 08:30

Vieta: Panevėžio raj.
Pranešimų: 451
REALIAI VEIKIANTIS ĮRENGINYS NUO 2014 SAUSIO MĖNESIO (planuose numatomas realizuoti naujas projektas, panaudojant Grid-Tie keitiklį su kompensatoriumi informacijos nuoroda ).

PILNAS PROJEKTO APRAŠYMAS ČIA:
informacijos nuoroda


PROJEKTO IDĖJA

Kilo idėja prijungti aktyvinę apkrovą prie elektrą generuojančių saulės baterijų. Pavyzdžiui, prijungti elektrinį vandens šildymo boilerį ar kitą aktyvinę apkrovą. Ši idėja pagimdė vieną iš sprendimų, kuris gali sudominti ir kitus entuziastus besidominčius žaliąja energetika.

Atiduodu Jūsų teismui alternatyvų elektrinį variantą, naudoti baterijų energiją, nenaudojant sistemos "On-Grid keitiklio + atbulo skaitiklio", ar panašiai.
Tai mano bandymas, paprasčiausu būdu, efektyviai pasiimti el.energiją iš saulės elementų.





Supaprastinta apkrovos rakto schema. (Vėliau buvo atsisakyta apkrovos srovės indikacijos grandinės (D4,D6, DL1, R3) dėl didokų šiluminių nuostolių ir panaudota paprasta neoninė įtampos indikacija).
Pilna dabar veikianti schema su papildomomis funkcijomis čia informacijos nuoroda


Saulės baterijos ir aktyvinės apkrovos V-A ch-kų palyginimo grafikas.

Kaip veikia apkrovos raktas.

Tai neįprastas ir nestandartinis sprendimas ir tik atidžiai išanalizavus pereinamuosius procesus, vykstančius grandinėje, galima bus teisingai suprasti, kaip tai veikia.

Srovė iš baterijų teka be perstojo, į kondensatorių C1 arba į apkrovą . Nors iš pirmo žvilgsnio neįgudusi akis gali tvirtinti, jog iš saulės baterijos srovė teka impulsais, o iš tikro ji teka pastoviai . Srovė nustotų tekėti jei leistume užkrauti kondensatorių iki maksimalios baterijos įtampos, arba leistume jam pilnai išsikrauti.


Schema kontroliuoja įtampą ir neleidžia pilno kondensatoriaus C1 pakrovimo arba išsikrovimo. Yra nustatytas įtampos lygis (pagal galios maksimumą), kada nusiurbiame kondensatorių 10% įtampos lygio ir vėl leidžiame krautis iš naujo ir t.t.
Trumpai pasakius - išnaudojamas pereinamasis procesas DC grandinėje, kuris priverstiniu būdu vykdomas be perstojo, cikliškai.
. Tokiu būdu neleidžiame savaime nusistovėti pereinamąjam procesui ir to pasekoje srovės teka be perstojo, pagal mums pageidaujamą komutavimo principą.

Paprastai, elektroninėse sistemose stengiamasi išvengti pereinamūjų procesų ir jie yra slopinami, o šiame variante atvirkščiai, mes jį išnaudojame, kaip naudingą valdomą procesą.

Srovė į apkrovą teka ON/OFF režimu, tai ir yra tas pats 10% (įtampos lygio) nusiurbimas iš kondensatoriaus C1 + saulės baterijos srovė. Tarpai tarp impulsų, paduodamų į apkrovą, priklauso nuo saulutės, t.y. nuo vidinės baterijos varžos, pagal laiko pastoviąją T=RC t.y., kaip greitai pavyksta vėl įkrauti kondensatorių papildomai 10%.

Tik nesusiklaidinkite, tas 10% tai ne energijos kiekis, tai žingsnis.

Apie valdymo raktą.
Mano atveju, kai schema dirba pereinamūjų procesų režime, pakanka tik vieno IGBT impulsų formavimo rakto ir jį puikiai galima valdyti ir be jokių draiverių. Valdyti IGBT su LM339N gal ne pats geriausias variantas, nes jo išėjimas yra atviro kolektoriaus, bet žemuose dažniuose puikiai dirbs . Todėl, jei planuojate konstruoti apkrovos raktą dirbantį didesniuose dažniuose, siūlau pasirinkti komparatorių, kurio išėjimas efektyviau valdytų IGBT raktą t.y. statesniais impulso frontais.


Toliau apie nestandartinį impulso pločio formavimo principą, apkrovos rakte.

Pasitelkę saulės baterijos V-A charakteristiokos įpatumais ir komparatoriaus pagalba, formuojami impulsai, kurių plotis proporcingas saulės baterijų apšvietimo stiprumui.


Tai paprasčiausia suprasti nagrinėjant šią apkrovos rakto veikimo principinę schemą.



1. Kad būtų lengviau suprasti, panagrinėkime pirmą, labia paprastą atvejį.

Sakykime, kad kondensatorius yra įkrautas įtampa Ux, o saulė negeneruoja srovės, Ib =0.
Tada, įjungus raktą, per apkrovą tekės tik kondensatorius srovė ir išsikrovimo laiko pastovioji bus T=RC.
Čia pati trumpiasia imulso laiko pastovioji šioje valdymo schemoje.
Šiuo atveju viskas paprasta, kaip penkios kapeikos.

2. Antruoju atveju pati esmė.
Panagrinėkime, kaip pakinta impulso trukmė, kai atsiranda dar viena srovė, tekanti per apkrovą R.
Sakykime, kad saulės baterijos srovės dalis Ib, tekanti per apkrovą R lygi pradinei kondensatoriaus išsikrovimo srovei Ir ( Ib=Ir ) ir abi srovės teka per apkrovą R.
Dabar, kad lengviau suprasti, proporcingai atskiriame abi sroves, kaip atskiras grandis su atskiromis varžomis, kurios atitinka apkrovos varžą R.
Jei abi srovės vienodos, menamos varžos (Rb ir Rr) proporcingai bus vienodos ir atitiks lygiagretų varžų jungimą:

1/R = 1/(2*R) + 1/(2*R) , šiuo atveju Rb=Rr=2*R



Vadinasi, kai Ib=Ir , kondensatoriaus išsikrovimo laiko pastovioji bus T = 2*R*C

ir tai dvigubai didesnė pastovioji nei pirmuoju atveju.

Sutikite, jog tai tikrai neįprastas impusų moduliavimo principas, bet tai labia paprastas ir puikiai veikiantis būdas .

ŠTAI, KAIP SAULĖS BATERIJŲ SROVĖS DYDIS PROPORCINGAI REGULIUOJA IMPULSO ILGĮ APKROVOS RAKTE !!!

REZULTATE TURIME MODULIUOTĄ IŠĖJIMO SIGNALĄ PROPORCINGĄ SAULĖS BATERIJŲ TIEKIAMAI GALIAI IR SUDERINTĄ SU APKROVOS VARŽA !!!


Šiek tiek apie kondensatorių C1 :

Pagrindinės jėgos grandinės detalės panaudotos iš sugędusio, variklinio dažnio keitiklio. Patiko jo kondensatoriai, tad ir panaudojau. Bet, be problemų veiktų ir pigūs su gerokai mažesniu talpumu, tik impulsų dažnis bus gerokai didesnis (bet tai nėra taip blogai). Bet yra vienas reikalavimas šiam kondensatoriui. Reikia, kad jo kontaktinės kojos praleistų pakankamą srovę. Galima būtų sulituoti lygiagrečiai keletą pigių kondensatorių ir taip sumoje padidinti kojelių kvadratūrą. Kitaip, kondensatorius kaista.
IGBT raktai taip pat iš dažnio keitiklio.

Atleiskite, kad tiek nedaug komponentų, bet toks ir buvo mano tikslas - "paprastai ir piktai" .

Nežinau ar pavyko suprantamai paaiškinti, bet tikiuosi radote, kur yra "razinkos"

Netikit?
Tik keletas komponentų: kondensatorius + komparatorius + 12VDC šaltinis + keletas rezistorių ir lengvai sumodeliuosite ant stalo, bei įsitikinsit.

------------------------------
Štai bendraautorių darbas:




Programėlė:
informacijos nuoroda

Originalus failas pagal jasuvy1:

verinukas.rar

Ačiū jasuvy1 !!!



[ Redaguota Št Lap 05 2016, 11:02 ]
Į viršų
robertonebadzio
Pn Sau 10 2014, 10:16
Užsiregistravęs dalyvis #1240
Prisijungta: Pr Geg 31 2010, 04:12

Vieta: Alytus
Pranešimų: 1020
Buvau prijunges tenus. Sildo, nieko cia tokio kazkokio. Arbata stiklainyje dariausi bandydamas saules celkas. 12-ka voltis tenas gana greitai uzkaitina litruka vandens. Tai klok jeigu nera paslapties koki sprendima pagimde ideja. Gal kazkas labai tokio kazkokio, kas mums dar nezinoma???
Į viršų
verinukas
Pn Sau 10 2014, 10:20
Užsiregistravęs dalyvis #2623
Prisijungta: Kt Sau 09 2014, 08:30

Vieta: Panevėžio raj.
Pranešimų: 451
Tai per daug paprasta, kad slėpti .

[ Redaguota Št Lap 05 2016, 11:06 ]
Į viršų
zam0lskis
Št Sau 11 2014, 04:29
Užsiregistravęs dalyvis #1170
Prisijungta: Kt Bal 15 2010, 04:21

Vieta: Kalabybiskis
Pranešimų: 3201
verinukas rašė ...

zam0lskis rašė ...

tavo boileris netinkamos konstrukcijos. nera temperaturiniu sluoksniu. realiai jis veiks vien nuo elektros ir malsis temperatura apie 45 laipsnius o abi sistemos diena lenktyniaus kuri pirma isijungs... vienintelis atvejis, kai efektyviai veiks - jei bus daug sviesos. tai schema tampa vos ne beprasme, nes prie mazo apsviestumo ji vistiek nieko gero neduoda boilerio sildyme...
dar su tuo galios piku gaudymu. tu tiesiog gali paimt tena kazkur puse saules bateriju nominalo, pajungt tiesiogiai, ir prie mazo apsviestumo tiesiog bus kita charakteristika. daug geriau sutaps su pikais. o pasiekus 85 laipsnius (jei netycia taip ivyktu ) termostatas per schema prijungia alternatyvaus lygiagretaus teno rezima (ar ka tu ten norejai , man cia irgi juokinga, kad su tokiu schemos isplanavimu sildysi vonia efektyviausiai vasara, kai ir taip prakaitas musa ). ta prasme pirma tena isvis be schemos online laikai ijungta, o schema reikalinga tik pertekliaus valdymui (nors tenas boileryje ir taip neperkais, nes idealus ausinimas ). aisku optimalu pirmaji tena tektu nusistatyt bandymais. nors as siulyciau tiesiog junginet daugiau arba maziau saules ploksciu (priklausomai nuo sauletumo sezono).
tiesiog noriu pasakyt - nauda gaudai ne toje vietoje. pirma pasidaryk sluoksniuota boileri. kad saule sildytu apatine dali, o elektra is tinklo tik koki trecdali boilerio virsaus. dabar nesamone.


Labai teisingi pastebėjimai ir pilnai sutinku!!! Ir pasiūlymas konstrūktivus ir teisingas.
Taip, temperatūrų sluoksniavimas tai išspręstų.

Tik šis sprendimas yra ne vienintelis!!!

Nebūtina gaminti spec. boilerio!!!

Reiktų atlikti vieną matavimą, per kiek laiko jūsų tenas prikaitintų pvz.50% tūrio iki 45 oC .
Tada į 230VAC tinklo teno grandinę statome užlaikymo relę nustatę išmatuotą laiką. Uždelsimas leidžia darbuotis saulės energijai, o 230VAC tenas ilsisi. Jei saulutė nesugebės pašildyti iki 45 oC, po nustatyto laiko 230VAC pagelbės .
Dar. Minėto lenktyniavimo nebus, nes saulės tenas veiks visada (dieną), nebent viršytų max temperaturą.

Jei neaktūalu išgauti maksimalios galios galima jungti teną tiesiogiai prie saulės elementų. Išbandytas reikalas ir neišnaudojama 25% galios.

Taip, dar viena mintis junginėti tenus ir baterijas.
Hm ? Kiek tenų tada reiktų įstatyti į standartinį boilerį (vien dėl dvigubo teno jau reikėjo rasti sprendimą), ir vis tik, kažkas tai tuėtų valdyti (valdiklis procesorius ar panašiai)? Ar yra konkretūs nesudėtingi sprendimo pavyzdžiai?

Jei postų perkėlimas nesudėtingas ir įmanomas paprastam mirtingajam, pabandysiu.




ta rele neveiks kaip tu aprasei, nes saules kiekis kintamas. ir kiekvienu atveju bus vis kitas vandens kiekis prisildomas. tau tiesiog tereikia idet tena auksciau.
pvz i ta savo skyle ivirint storesni vamzdi su dugnu, o jo gale antra tena. panasiai kaip daviklius kisai, kad jie butu tinkamoje vetoje, taip ir antra tena reikia. cia jei nenori boilerio perdirbinet.
dar apie saules bateriju "naudos taupyma". jei tau rupetu nauda, tai pastatytum saules kolektoriu kur paima 80-90%, o ne kazkokius apgailetinus 12-16% is saules bateriju
ir as nesiuliau jungneti tenu ir bateriju. as siuliau junginet tik baterijas. tenas vienas. truksta saules - jungi ilgesne bateriju grandine. (cia del tavo to komplikuoto atvejo su boilerio perdarymu. tu kazkaip keistai galvoji. boileris ir yra energijos akumuliatorius. is tavo poziurio tau atrodo racionalu ismest kruva pinigu ant saules bateriju, didelio talpumo elektrolitiniu kondencatoriu, sudetingo valdymo ir t.t net gal cheminiams akumams pinigu ikistum . bet pigiausia dalis - boileris - tau kazkokia mistika matyt. gal del to, kad jis didelis? )


p.s, tu neperkelinek nuorodas i sena diskusija. nerasinek apie moderatorius ir pan jie moka tik trint nebent. perkelinet nemoka
tu tiesiog ten neberasyk savo nauju postu. jei nori cituot kitus, tai perkek cia visa kazkieno kito posta, ir atsakyma parasyk cia. viska is ten sukisk i ta posta cia, kur nuoroda i ana tema idejai. ir visi pereis cia. dabar niekas nesivargina cia eit, nes tu nepereini juk tavo projektas ir tu cia svarbiausias sitoje temoje. visi kiti eina ten, kur rasai tu. savo senesnius postus irgi istrink anoje temoje.

[ Redaguota Št Sau 11 2014, 05:00 ]
Į viršų
verinukas
Št Sau 11 2014, 06:14
Užsiregistravęs dalyvis #2623
Prisijungta: Kt Sau 09 2014, 08:30

Vieta: Panevėžio raj.
Pranešimų: 451
Labas Zam0lski,
Relė puikiausiai veiks. Jos uždavinys ir yra su uždelsimu reaguoti į situaciją, kai saulės bus nepakankamai ir įjungti 230VAC, kad neliktum su šaltu vandeniu. Tikriausiai nesupratai valdymo principo.

Tavo variantas taip pat tinkamas, tik yra vienas trūkumėlis. Žiemą, kai bus mažai saulutės, bus šildoma tik viršutinė dalis ir gali būti šilto vandens trūkumas.
Abejais atvejais yra tam tikri privalumai ir trūkumai. Belieka pasirinkimo laisvė.

Dėl kondensatorių kainos neatsakysiu nes 80% detalių iš sugędusio variklio dažnio keitiklio. Kokius radau, tokius sudėjau. Bet, be problemų veiktų ir su gerokai mažesniu pigiu C1 talpumu, tik impulsų dažnis bus gerokai didesnis. Bet vienas reikalavimas šiam kondensatoriui yra. Reikia, kad jo kontaktinės kojos praleistų pakankamą srovę. Galima būtų sulituoti lygiagrečiai keletą pigių kondensatorių ir taip sumoje padidinti kojelių kvadratūrą. Kitaip, kondensatorius kaista.

Projekto uždavinys yra - valdyti ir suderinti apkrovą su baterijos generuojama galia ir padaryti tai kuo efektyviau su mažiausiom išlaidom. Šiandieną rinka siūlo tokius sudėtingus ir brangius valdymo sprendimus, kurie mano galva kainos atžvilgiu ir galimybėmis, prasilenkia.

Kodėl ne kolektorius, o saulės baterijos su apkrovos raktu:
1. Paprastas valdymas be jokių mandrų valdiklių ar siurblių t.y. minimalus įvairios papildomos įrangos poreikis (tik papildomai reikės galvos ir iš teisingos vietos augančių rankų).
2. Nereikia jokių rezervinių akumuliatorių valdymo įrangos maitinimui.
3. Instaliacija gerokai paprastenė ir pigesnė ( daug brangiau vedžioti vamzdynus, juos izoliuoti, statyti išsiplėtimo talpas, pilstyti brangius skysčius).
4. Niekas niekur neužverda, neišbėga ir nenusprogsta ( kolektorinės sistemos problemos jei dingsta valdymo Elektra, pakimba valdiklis, sistema išsihermetizuoja ir atsiranda oro kamštis).
5. Minimalus aptarnavimas (nereikia baterijų dangstyti paklodėmis išvažiuojant atostogauti ).
6. Kai naudojamas tenas, nėra jokios temperatūrų prasilenkimo problemos. Pvz. kolektorinėje sistemoje temperatūra 35oC , o boileryje 40oC ir nėra galimybės panaudoti kolektoriuje sušildyto 35oC vandens. Tuo atveju tenas bet kokiu atveju konvertuos elektros srovę į papildomą šilumą.
Štai Micius atliko palyginimą balandžio mėnesį informacijos nuoroda

Dabar reikia lygiai taip pat surašyti kolektorinės sistemos privalumus (prieš manąją) .
Aš parašysiu pirmą punktą o Jūs pratęskite.
1. Geresnis efektyvumo ir ploto santykis (reikės mažesnio ploto ant stogo tam pačiam galingumui).
2.
3.
.


Dabar įdomesnis klausimas.
Įdomu, kiek kainuotų kolektorinės sistemos komplektas, analogas 1600-2000W (maniškė sistema pagal gamyklinį galingumą 15vnt. x 130W = 1950W), su visa tvirtinimo armatura, visais papildomais vamzdynais ir jo mazgais, boileriu, siurbliu, valdikliu, išsiplėtimo talpa, skystimai...? Būtų geriau nevertinti montavimo darbų.

Tada būtų galima palyginti, kas iš tikro yra brangu ir kur išmetami pinigai.

Jei nebūtų atpigusios saulės baterijos, ir neniežtėtų rankos, tikrai nebūčiau užsiėmęs šiuo reikalu. Pavyko nusipirkti, kaip tik prieš muitų įvedimą.

[ Redaguota Št Bal 22 2017, 09:55 ]
Į viršų
zam0lskis
Št Sau 11 2014, 10:11
Užsiregistravęs dalyvis #1170
Prisijungta: Kt Bal 15 2010, 04:21

Vieta: Kalabybiskis
Pranešimų: 3201
kaip nereikia akumuliatoriu? siluma boileryje ir yra akumuliatorius akumuliatorius cia svarbiausia sistemos dalis, kai energijos gamyba nera priverstine.
va jei vanduo bega ir vyksta momentinis sildymas - tada jau kaip ir be akumuliatoriu butu. bet cia kitokio tipo akumuliavimas - energija laikoma kure. pvz kuro backoje garaze uzkuri kitokia sistema: varikli-generatoru (keitiklis i elektra) - ir naudoji elektra (iskart patogios formos trifazis pvz ).
kazkoks akumuliavimas yra butinas, ir niekur nepabegsi nuo to.
kas del saules bateriju - jos tiesiog analogas varikliui-generatoriui - bet elektrai nesugalvota pigiu akumuliavimo budu. as manau jei tikrai nori kazka pakeist pasaulyje - sukurk atsiperkancia mazu gabaritu akumuliacine sistema elektrai
nu bet cia ne i tema biski. grizkim prie elektros akumuliavimo boileryje silumos pavidale su "apkrovos raktu"

man idomu butu tavo samprotavimai, jei daryt biski kitaip.
dabar tu darai taip. turi saules bateriju pastovu bloka, su dviem laidais. kas ateina - kaupi konderyje ir jam uzskrovus - schema ismeta impulsa i tena.
bet ka galvoji apie pvz toki varianta. saules baterijos (tavo 15 berods, tai kazkur generuotu apie 480V po 4A apkrova). sakykim sujungtos visos nuosekliai. ir sakykim turi atvadus nuo 8 sujungimo (apie 230V), ir nuo 15 baterijos.
dabar paimam tena, kad atitiktu 4A230V(grubiai kilowatinis tenas mazdaug).
ir darai toki komutavima. saule sviecia 100% - tenas kaba ant 8 bateriju atvado. likusios baterijos tiesiog atjungtos (arba kiti variantai). sauletumas krenta - tenas atjungiamas nuo 8 atvado prie 15 bateriju atvado. ir kai sauletumas minimalus - tenas ir kaba taip paliktas ant visu 15 bateriju. reiktu 2 raktu 4A srovei suvaldyt tik. tenas "nebarsketu" nuo daznio, butu tolygus sildymas. kaip tau toks valdymo principas? cia kaip suprantu, butu pagal apkrovos srove, o ne pagal itampa.
ar tau cia per sudetinga suvokt?

[ Redaguota Sk Sau 12 2014, 04:20 ]
Į viršų
verinukas
Št Sau 11 2014, 10:52
Užsiregistravęs dalyvis #2623
Prisijungta: Kt Sau 09 2014, 08:30

Vieta: Panevėžio raj.
Pranešimų: 451
Labas,

Ten aš apie kitą akumuliatorių, jei dingtų Elektra ir reiktų, kad siurbliukas veiktų.
O pas mane ir buvo pirma mintis akumuliuoti šilumą į vandens boilerį. Taip pat turėjau galimybę išbandyti ON-Grid, bet skaitiklio neapgausi. Atsisakiau.
Bet ON-Grid pravertė, kaip matavomo prietaisas, pasitikrinti baterijų parametrus realiomis sąlygomis.

Visą kitą aš puikiai suprantu (dar diplomo nepamečiau ) .
Tavo valdymo variantą taip pat reiktų vykdyti kontroliuojant baterijų įtampas (stebėti, kaip nukrypstama nuo Pmax taško) ir pakopomis junginėti raktus. Bet junginėti teks tenų kombinaciją, ne baterijų. Paaiškinsiu, kodėl.

Jei žvilgtersi į temos pradžią, rasi V-A charakteristiką. Atkreipk dėmesį, kad P maksimumai išsidėstę 39-48V ribose visame saulės šviesos intensyvumo diapazone. Tai reiškia, kad nesvarbu, koks apšvietimas, reikia stengtis neperkrauti baterijų ir išlaikyti pastovią įtampą. Turi keistis tik srovė, o srovę tavo atveju galime keisti tik parinkdami apkrovą.


Mano atveju kondensatorius pakraunamas ne bet kaip, bet artimai aukščiausiame galios taške, t.y. prisitaikoma prie situacijos ir taip visuose galios pikų taškuose kintant apšvietimui (jei skaitei teorinę dalį su kreivėmis, tai supratai kaip). Pas mane nuosekliai sujungtos 5 baterijos po 46V ir trys tokios eilės lygiagrečiai. Įkrovimas vyksta 200->220V diapazone ir iškraunama 220->200V. Taip palaikoma įtampa artimai maksimaliame galios taške. Netgi teną galima jungti galingesnį nei baterijų galia. Sistema apribos formuodama impulsus ir neleis "nusodinti" baterijų ir prisitaikys. Pusę metų eksperimentavau tiek su tiesiogiai prijungta baterija tiek naudojant apkrovos raktą ir praktiškai įsitikinau, kad skirtumas esant prastesniam saulėtumui yra ženklus.


[ Redaguota Sk Sau 12 2014, 10:52 ]
Į viršų
zam0lskis
Sk Sau 12 2014, 12:02
Užsiregistravęs dalyvis #1170
Prisijungta: Kt Bal 15 2010, 04:21

Vieta: Kalabybiskis
Pranešimų: 3201
manau nesupratai mano idejos. butent srove reikia kontroliuot. ir tenas butent tik vienas. stebi srove tekancia per tena ir ziuri kad ji nevirsytu leistinos. jei tik srove dideja, numeti viena bateriju grandine. sakai taviskes baterijos po 46V. galvojau kitokios tavo baterijos, tipo 36V arba 30V standartines, kai rasiau ana posta.
tavo schema yra paremta ant sroves kritimo reguliavimo stebint itampa. tu tiesiog paimei bateriju voltamperine charakteristika, ir atjungineji apkrova tuo momentu kai tik pradeda mazet itampa. o kondikas kaip tarpinis nedideles galios elektros kruvio akumas. uzsikrauna, baterijos generuojama itampa atsistato (atitinkamai atsistato ir bateriju srove, bet tavo schema to nestebi) ir praleidziamas impulsas i tena. na as taip supratau is tavo aprasymo.
o as siulau daryt nuolatines sroves tekejimo per tena sistema. tu i bateriju charakteristikos grafiko kita dali paziurek. juk sumazejus saulei baterijos palaiko itampa, bet krenta srove, kol baterija tiesiog pati uzsidaro. nu tai paimi silpnesni tena, ir palaikai srove tiesiog didesniu bateriju kiekiu. o itampa tegul kritineja. kam ja stabilizuot atjungnejant apkrova?. nieko kaupt kondikuose ir formuot impulsus nebereikia. tiesiog nenaudoji energijos pertekliaus, atmesdamas perteklines saules baterijas, jei saules per daug. tegu ilsisi . o tenas visa laika veiktu maksimaliam sroves rezime.
jei tavo bateriju pajegumas 2kw, tai paemus 1kw tena jis visa laika veiktu 100% nepertraukiamu rezimu, kol saules yr nuo 50% iki 100%. o jei paimt 500w tena, tai jis veiktu 100% kai saules yra nuo 25% iki 100%. taip kad imi tena koki tik nori. tenas VIENAS. keiciasi tik prijungtu saules bateriju kiekis.
gal tau principine schema nubraizyt, kaip ten turetu atrodyt?

[ Redaguota Sk Sau 12 2014, 04:48 ]
Į viršų
verinukas
Sk Sau 12 2014, 12:32
Užsiregistravęs dalyvis #2623
Prisijungta: Kt Sau 09 2014, 08:30

Vieta: Panevėžio raj.
Pranešimų: 451
Neskubėk.
Grįžtame prie grafiko.
Kur tavo manymu yra efektyviausi kreivės taškai esant skirtingam apšvietimui, kuriuose tu norėtum dirbti? Pabandyk juos sudėlioti, kaip tau atrodo.
Įtampa krenta jei nukrypsti nuo maximumo ir bandai siurbti per didelę srovę ir baterija "perkrauta", arba įtampa auga, kai apkrova per maža. Tada sistema dirba ne efektyviausiame taške.
Kaip veikia Grid tipo ketikliai? Įjungus keitiklį pirmiausia sistema išmatuoja maksimumų taškus, taip susidraugauja su apkrova įsimindama jos charakteristika ir tik tada prasideda konvertavimas.

Pabandysiu nupaišyti kreivės taškus, kad būtų suprantamiau ir galėsi palyginti su taviškiais.



[ Redaguota Sk Sau 12 2014, 03:14 ]
Į viršų
zam0lskis
Sk Sau 12 2014, 01:22
Užsiregistravęs dalyvis #1170
Prisijungta: Kt Bal 15 2010, 04:21

Vieta: Kalabybiskis
Pranešimų: 3201
as suprantu apie ka tu kalbi. bet cia yra impulsinis konvertavimas. dabar visi kliedi su tais impulsiniais keitikliais ir maitinimo saltiniais ir daugiau nieko nenori girdet. visur ju principa taiko kur reikia ir kur nereikia. paslednij pisk mody kai nori paimt visa imanoma energija ir kazkur perduot i tinkla, tai toks principas labai puiku. bet kai toki principa taikai uzdarose autonominese sistemose (musu atveju): paskui gaunasi taip, kad nebera tos energijos kur det. ir reikia dar galvot kazkokias papildomas apkrovas nuimt pertekliams, nes schema is parametru iseina ir taip pasaka be galo. problemos kvadratuojasi. isikandes tu ta impulsinio keitiklio efektyvuma kaip suo kaulas ir paleist nenori o esme, kad taip naudinga tik sistemoms suristoms su tinklu, nes tinklas viska subalansuoja. pasima pertekliu ir praskiedzia. o riboto energetinio talpumo boileris to negali.
o as siulau paziuret is kito tasko. musu boileris greztai fiksuota apkrova. ir mums reikia tik fiksuoto energijos kiekio. nu tai ir jamam tiek kiek reikia. jei saules ner - tai ner. o jei pakanka - imam tiesialinijiniu rezimu, o ne impulsais. nu kam taip daryt - konvertuot viska kas imanoma ir paskui knistis su pertekliais ir deoptimizavimais
dabar tu man bandai irodinet, kad tavo schema kazkokiu parametru siektek optimalesne (as su tuo sutinku beje ). bet tu nepastebi kad ji save esme prasta is principo. pazvelg placiau i tai, ko mums reikia is tos schemos is tikro.

dar pastabele. tu nubraizei vienos fiksuoto galingumo saules baterijos optimalu taska. as kalbu apie bateriju komplekta kaip sistema. kai yra grandineje 8 baterijos ir kai yra grandineje 15 bateriju (ir visus tarpinius variantus). sutik kad optimalus darbo taskas vienos baterijos ir dveju bateriju, kai apkrova islieka ta pati - skirsis? tu nagrineji tik atveji kai jungimo schema fiksuota (as vis dar galvoju neperpratai mano pasiulymo iki galo). as ziuriu lanksciau. kam prisirist prie fiksuoto saules bateriju sujungimo, jei yra mums naudingesnis variantas, kai galima ta naudingumo taska aktyviai keist? issirinkinet optimaliausia. ir tik stebint viena parametra - srove. pas tave jei gerai suprantu ten daug parametru reikia keist, kad kazka suderint "optimaliai"

[ Redaguota Sk Sau 12 2014, 01:46 ]
Į viršų
verinukas
Sk Sau 12 2014, 03:59
Užsiregistravęs dalyvis #2623
Prisijungta: Kt Sau 09 2014, 08:30

Vieta: Panevėžio raj.
Pranešimų: 451
Tiesioginiu, tai tiesioginu.
Tai buvo prieš keletą metų mano pirmas žingsnis, kai aš dar buvau susidėjęs savos gamybos paneles ir buvo tiesioginis jungimas. Tai yra 25% praradimas ir manęs toks variantas netenkino.
Jei junginėsi , taip, kaip tu manai, tai tikrai bus sudėtingiau, o apie efektyvumą pasakys pats konstruktorius išbandęs ją. Vien schematinis sprendimas bus ne toks paprastas. Pabandyk ir įsitikinsi.
Jei turi energijos perteklių, ir nėra, kur jo dėti, statai dar viena kaupiantį boilerį.
O jei kito boilerio nėra, tai maksimalios temperatūros jutiklis išjungia sistemą (aba perjungia į kitą apkrovą). Tai juk ne vėjo jėgainė, kurią tam tikrais atvejais reikia šuntuoti. Turiu apmąstęs vieną įdėją ir jei bus dideli pertekliai pabandysiu įgyvendinti.


Mano uždavinys, tai "Paprastai ir piktai", be didelių investicijų.

Lauksime tavo varianto su saulės baterijomis su schematiniu sprendimu ir būtų malonu, su nuotraukėlėmis .

Baterijų parametrai tikrai gali skirtis ~5%, bet ne taip smarkiai, kaip tu manai (nors jei kinietiškos ir nežinomo gamintojo, tai negali būti garantuotas). Mano atveju SHARP, pagamintos Europoje.

Pas mane reikia keisti tik du parametrus, kurių po to nebereikia keisti:
1. Efektyvios įtampos taškas.
2. Minimali iškrovimo įtampa (histerezė).


[ Redaguota Sk Sau 12 2014, 04:02 ]
Į viršų
xaker
Sk Sau 12 2014, 04:08

Užsiregistravęs dalyvis #88
Prisijungta: Tr Spa 15 2008, 07:10

Vieta: Mažeikiai
Pranešimų: 2762
verinukas rašė ...

Lauksime tavo varianto su saulės baterijomis su schematiniu sprendimu ir būtų malonu, su nuotraukėlėmis

cia zmogus teoretikas, nuotraukeliu is zamolskio nesulauksi si penkmeti


[ Redaguota Sk Sau 12 2014, 04:09 ]
Į viršų
Tinklalapis
verinukas
Sk Sau 12 2014, 04:13
Užsiregistravęs dalyvis #2623
Prisijungta: Kt Sau 09 2014, 08:30

Vieta: Panevėžio raj.
Pranešimų: 451
Ko verta teorija nepatvirtinta bandymais?
Čia retorinis klausimas

Nors schemą nupaišytų, įvertinsim ir patarsim.

[ Redaguota Sk Sau 12 2014, 04:31 ]
Į viršų
zam0lskis
Sk Sau 12 2014, 04:42
Užsiregistravęs dalyvis #1170
Prisijungta: Kt Bal 15 2010, 04:21

Vieta: Kalabybiskis
Pranešimų: 3201
nu va taip schematiskai mazdaug turetu valdytis teno srove. nuo 5 iki 15 saules bateriju, jei sakai, kad tavo baterijos kazkur po 46V. nustatai tik viena parametra - maks srove kuri turi teket tenu. ir atidarineji tiek kiek reikia sroves pagal poreiki.



[ Redaguota Sk Sau 12 2014, 04:58 ]
Į viršų
verinukas
Sk Sau 12 2014, 04:57
Užsiregistravęs dalyvis #2623
Prisijungta: Kt Sau 09 2014, 08:30

Vieta: Panevėžio raj.
Pranešimų: 451
Tavo įsivaizduojamoje schemoje, zam0lski, tikriausiai tranzistoriai valdomi ne impulsiniu režimu, o analoginiu būdu (gali būti pridaromi pvz.50%), ar tikrai taip norėtum?

[ Redaguota An Sau 14 2014, 08:33 ]
Į viršų
zam0lskis
Sk Sau 12 2014, 04:59
Užsiregistravęs dalyvis #1170
Prisijungta: Kt Bal 15 2010, 04:21

Vieta: Kalabybiskis
Pranešimų: 3201
pagal srove jie valdomi. kiek duodi, tiek ir prasidaro. bent jau taip suprantu
nu tai jei temperatura boilery uzkyla virs 70 laipsnu, tai tiesiog srove turi prisimazint. kazka tokio reiktu daryt. jei temperaturos nepakanka - ant maksimumo ir varo viskas. o tu siulai tiesiog atjungnet schema kai uzkaista termostatas kaip supratau? juk bus ziaurus nekaitinimo intervalai.

[ Redaguota Sk Sau 12 2014, 05:08 ]
Į viršų
verinukas
Sk Sau 12 2014, 05:37
Užsiregistravęs dalyvis #2623
Prisijungta: Kt Sau 09 2014, 08:30

Vieta: Panevėžio raj.
Pranešimų: 451
Zamolski,
Jei naudosime, kaip tu pageidautum, analoginį tranzistorių valdymą, esant tokioms įtampoms ir tokioms srovėms, jis bus tolygus šildymo elementui ir juos kartu su tenu reiktų kišti į tą patį boilerį, kaip tolygius vandens kaitinimo elementus.
Pabandyk paskaičiuoti išsklaidomus energijos nuostolius kai tranzistorius pridarytas 50% ir suprasi kodėl niekas taip nedaro. Tai tolygu važiuoti iš Vilniaus į Kauną per Maskvą.
Tai ir yra atsakymas, kodėl jėgos sistemose visur naudojamos impulsinis valdymas. Analoginis principas taikomas tik mažų srovių ir įtampų sistemose.

Dar jei būtų AC sistema, tad galima žaisti su tiristoriais, bet DC sistemoje tokie triukai nepraeis.


[ Redaguota An Sau 14 2014, 08:34 ]
Į viršų
verinukas
Sk Sau 12 2014, 05:56
Užsiregistravęs dalyvis #2623
Prisijungta: Kt Sau 09 2014, 08:30

Vieta: Panevėžio raj.
Pranešimų: 451
Mano atveju, srovė iš baterijų teka pastoviai ir ji kinta pagal saulėtumą. O į teną tiekiama galia proporcinga saulės baterijos pajėgumui, PWM principu.
Matau, kad taip ir neperskaitei straipsnelio arba neįsigilinai į principą.
Aišku, be elektrotechnikos pereinamūjų procesų pagrindų supratimo, bus sunku suprasti.
Gal aš nedėstysų čia viso kurso, tam yra atitinkamos įstaigos.

[ Redaguota Sk Sau 12 2014, 05:59 ]
Į viršų
dziugas
Sk Sau 12 2014, 06:06
Užsiregistravęs dalyvis #64
Prisijungta: An Rgs 30 2008, 12:31

Vieta: Klaipeda
Pranešimų: 1005
Jusu shemoje nera PWM reguliavimo (impulso plocio), jus sukaupiate kruvi kondensatoriuje ir atidarote rakta - iskraudami kondensatoriu. Atidarymo greitis, daznis priklauso nuo apsvietimo intensyvumo, kitaip tariant kaip greitai saules baterija ikrauna kondensatoriu naujai.
Jusu shemoje nera stebuklu, kaip jus pats apie ja galvojate.
Į viršų
zam0lskis
Sk Sau 12 2014, 06:38
Užsiregistravęs dalyvis #1170
Prisijungta: Kt Bal 15 2010, 04:21

Vieta: Kalabybiskis
Pranešimų: 3201
kodel sroves dideles? niekada nevirsys 5A ant vienos grandines. grandiniu gali daryt kiek nori. vat pas tave tai ten schemoje impulsu srove neadekvaciai didele sakyciau. na jei sakai kad siluminiai nuostoliai bus zaurius ir tikslaus reguliavimo neimanoma padaryt, tada galim pakopini valdyma nors. as nesu specas elektronikoj, uztat ir klausiu ka manai
bet del pastovaus sroves tekejimo, tai manau klysti. pas tave viskas prirista prie sauletumo ir bateriju bukles. o boileris kaitinsis pagal termostato histereze. atjungs termostatas - ir srove netekes. geriau yra pririst viska pagal boileri. kad kaitinimas butu pastovus, tiesiog uzkaitinus iki ribos ribojama srove (arba atjungama viena grandine) ir nusistovi temperaturine pusiausvyra. pagal mane dvi histerezes pjausis, ir ne saules bateriju naudai, nes ji bus pavelinto regavimo butent del impulsu formavimo uzlaikymo. saip idomus ir tavo variantas - butu idomu paziuret kaip veikia realiai tu jau paleides savo sistema, ar vis dar derini?

[ Redaguota Sk Sau 12 2014, 06:44 ]
Į viršų
Eiti į puslapį  1 2 3 4 5 6 7 8 9 10  

Persikelti:     Į viršų

Nario spalvos kodas:
Pagrindinis Administratorius, Administratorius, Forumo Moderatorius, Nariai

Sindikuoti šią temą: rss 0.92 Sindikuoti šią temą: rss 2.0 Sindikuoti šią temą: RDF
Powered by e107 Forum System