Vieta: Kaunas, Šilainiai, Romainiai
Pranešimų: 2509
Pagal itampa stebeti akumu uzsikrovima ir pagal srove akumu krovima. Nezinau kaip issireiksti bet jei krausi akuma ir dar pajunkgi keitikli tai srove tures buti leista didesne. Nezinau kaip tai padaryti techniskai, bet keitiklio srove reiketu atimti is bendros sroves, kad galetum kontroliuoti krovima. Jei sroves nepakanka, tada mazinti krovimo srove bet atidavineti tiesiai i keitikli. Nezinau ar supratai bet norejau pasakyti jei akumas kraunasi 5A ir pasijungia dar keitiklis su 5A srove tada akumas nesikraus o ims tik keitiklis. Jei akuma krauna 5A ir keitiklis dar ima 5A ir jei yra pakankamai tai akuma krauti turetu 10A nes nuo akumo iskart paima 5A keitiklis. Taip neuzverda akumas ir keitiklis sotus
Tai aš tą suprantu, reikia tam matuoti dvi sroves: bendrą ir į keitiklį, tada ir matys kontroleris kas ir kiek gauna, o toliau patrasta aritmetika ir komutacija: akumas, keitiklis ar akumas +keitiklis.
Vieta: Kaunas, Šilainiai, Romainiai
Pranešimų: 2509
Tik i keitikli negali patekti aukstesne kaip 15V itampa. Cia reikia irgi kontroliuoti. Reiketu nusipiesti kontrolerio logini darba ant popieriaus ir imesti cia i puslapi. Bendrom jegom prikaisiodami visokias situacijas nusprestume jo darba ir jogikos elementus.
Drovitai, viską tu gerai mąstai, gali būti ir kaip Ado, tik siūlau apkrovos valdymą tobulinti. Reikia, kad ją valdytu trim etapais; Jei kyla įtampa truputi virš normos, įsijungia viena apkrova, jei dar kyla,- kita ir jei dar kyla- trečia. Taip būtu įmanoma sunaudoti naudingai beveik visą energiją. Čia tokia primityvi keitiklio schema: informacijos nuoroda Ją, manau, gali kiekvienas surinkti, na, mažoka galios, nėra apsaugų, užtai pigu ir paprasta, eksperimentams gal ir užtektu, o rimtam naudojimui gal teks pirkti. Kol kas apsistoju ant šito, jei kas nepasiūlys geresnio.
Maždaug taip ir mastau, Bet gali būti taip, kad įsijungus antrai bus mažoka abiems kartu, tada stabdysis padidėjus apkrovai ir vėl atsijungs antra, ir taip kaip vienas kolega čia sakė - "drochinsis" Todėl pamėginsiu su mosfetais "švelniai" t.y. impulsais apkrovas komutuoti.
Vieta: Kaunas, Šilainiai, Romainiai
Pranešimų: 2509
Nemanau kad daugiau sutaupysi jungdamas tris skirtingas apkrovas. Nesutaupysi ir reguliuodamas mosfetu impulso ploti bet tai bus ne trys laiptai kaip siulai ar ne vienas laiptelis kai Ado, bet tolygus itampos ir sroves reguliavimas kaip masinos generatoriaus itampa.
Nereiktu pamiršti, kad Ado akumas kraunasi pakankamai tolygiai, aš tik noriu stabdymo energiją išskaidyti, kad ją būtu lengviau panaudoti. "Dročintis" ir turi, taip ir dirba visi reguliatoriai, bet manau, kad praverstu prieš stabdymą dar viena, ar dvi pakopos, kurios nukreiptu energiją, tarkim, į jonistorių bloką, ar į kokią avarinę bateriją. Jei bandysi reguliuoti tolygiai, kaip tu tai įsivaizduoji, nestabdant generatoriaus? Šitas juk neturi žadinimo apvijos, reiškia, turėsi "šaudyti" į akumus didelės galios impulsus, tas nepatiks akumams. O kai jie pasikraus, o vėjas nesilpnės, pats sėdėsi pas panas, kas stabdys generatorių? Visvien turės būti kažkur sudeginama perteklinė energija. Tos mano siūlomos pakopos tik leistu ne visą stabdymo energiją sudeginti, o dalį jos panaudoti.
Tai apie pakopas aš jau senai rašiau, turbūt neskaitei. Be to nereikia painioti normalaus darbo režimo (leistinose ribose) ir maksimalaus, viršijančio generatoriaus galimybes. Taigi ir kontrolerio reakcija nuo to turi būti skirtinga.
Vieta: Kaunas, Šilainiai, Romainiai
Pranešimų: 2509
Buten i akumus turi saudyti dideles sroves impulsais kitaip ir negali buti. Su stabilizuota itampa net nepasikraus akumas, dauguma reguliatoriu krovimo srove reguliuojama atkirtos kampu. Taip dirba ir masinu generatoriu krovimai ir visi kiti krovikliai kurie gauna nuolatine stabilizuota itampa jie perdaromi i impulsus. Ka tu veiksi su rezervine baterija? tau ji supus jei per metus pasinaudos sistema 5 kartus. vakare iseikvojei kitais metais pakrausi? Galimas ir toks variantas Man tokia sistema netinka. Tavo reikalas pasirinkti kaip kas ir kada. As tos perteklines net neimsiu ir neapkrausiu generatoriaus jei man nereikia tos energijos as visai sustabdau generatoriu. Neaisku ka vadini krovima tolygu, jei isijungineja apkrovos varza kas keliolika sekundziu kai didesnis vejas ir itampa krenta zemiau krovimo itampos tos energijos visai nepaimi ir vel atleidus stabdy kala itampa virs normos ir vel stabdo. Tai kas nueina i akumus? kelios sekundes is puses minutes? Drocinasi del mazos krovimo itampos potencialo sio potencialo nepakeisi.
Vieta: Kaunas, Šilainiai, Romainiai
Pranešimų: 2509
Aukstai 1 sinusoide yra po tiltelio 2 yra simistoriaus valdymo itampa o 3 tai akumu krovimo srove. Cia kumas kraunamas tik 3A srove. Isiziurek i sroves impulso piko dydi siekia apie 20A
Vieta: Kaunas, Šilainiai, Romainiai
Pranešimų: 2509
Visdelto kondikas nera akumas ir jis pasikrauna impulsais, o keitiklis nores stabilizuotos itampos. Atrodo kaip ir paprasta paimti itampa is akumo, taciau atsiranda kitas niuansas. Keitiklis tikrai nues dideli dali kas virs 12V. Pirmiausia jis maitinsis is aukstesnes itampos o tai yra generatorius kuris duos impulsus. Imtuvas kuris ima impulsais is akumo labai greitai iskrauna akuma ar batareikas. Visi distansiniai ir keitikliai ieina i ta sarasa. Del to dedami kondikai kad neiskrautu saltinio. Cia toks efektas kad akumas greit pasikrauna impulsais taip pat ir greit iskraunamas.
Elektronai, nesupratai manęs. Akumą krausi impulsais, bet ne žvėriškos energijos. Kad to nevyktu, reikalingas stabdymas. Kalbi apie kondensatorius, bet žymiai geresnį efektą duoda jonistoriai, nes daug kartu jų talpa yra didesnė. Dėl rezervinio akumo panaudojimo, tai užtenka labai primityvios elektronikos, kad jis sėkmingai jį naudoti ir tai bus ta energija, kuri šiaip nueitu niekais.
Vieta: Kaunas, Šilainiai, Romainiai
Pranešimų: 2509
Gal ir nesupratau, as tiksliai nezinau ar tai kondikas ar jonistorius, bet as turejau omeny toki irenginuka kur automobilistai melomanai jungia prie stiprintuvu. As kaskada pries 10m eksperimentaves nemazai su akumu krovimo schemomis, nemazai pratestaves su kompais ivairius parametrus vienoje laiko asyje. Priejes tokios isvados kad krauti akumus reikia is vejo generatoriu tik platumines impusines moduliacijos budu. Nesakau kad kiti variantai blogi geri, bet sita sistema butu paprasciausia ir universaliausia. Prie mazo vejo kai itampa vos virs 12,7v jungti akuma iskart irgi nesigauna, nes ji akimirksniu nukrenta ir is jos jokios naudos. O su mano sistema yra duodamas i akumus srove impulsais nenumusant itampos. Turi buti du stebejimo punktai srove ir itampa. Ir jei drovitui pavyks tai paradyti mano manymu butu idealiausias variantas krovimo sistemoje. Kaip pavizdi siulau paanalizuoti mikruskes LM2678 veikimo principa. Va tokios as sistemos noriu.
Nario spalvos kodas:
