| |
0-9 A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z E
|
|
|
Elektromagnetas yra elektromagnetinis prietaisas, kuris pasižymi magneto sąvybėmis tuomet, kai per prietaiso elektrinės grandis teka elektros srovė. Elementaraus elektromagneto sudedamos dalys yra ritė bei feromagnetikas, apie kurį vyniojami ritės laidai. Rite tekanti elektros srovė sukuria magnetinį lauką. Dingus elektros srovei, prietaisas praranda magneto savybes. Daugelio vijų ritė, kai ja teka elekros srovė, vadinama solenoidu.
Elektrom
agnetai pagal šerdies formą yra skirstomi į:
pasagiškuosius; strypinius; cilindrinius ir t. t.
|
|
|
|
Pagal mechaninės energijos gamybos būdą generatoriai skirstomi į turbogeneratorius, sukamus garo mašina, hidrogeneratorius, varomus vandens turbina ir variklinius, kuriuos suka dyzelinis variklis, vidaus degimo variklis, vėjas, bangų mūša ir t. t. Prie pastarųjų priskiriama ir dinamo mašina.
Pagal gaminamos srovės tipą generatoriai skirstomi į nuolatinės srovės, kurie gali būti kolektoriniai ir ventiliniai, ir kintamos srovės, kurie būna vienfaziai ir trifaziai – su apvijos jungimu žvaigžde arba trikampiu.
Pagal sužadinimo būdą generatoriai skirstomi į sužadinamus nuolatiniu magnetu, išorinio sužadinimo ir susižadinančius.
|
M
|
|
|
Nuolatiniais magnetais arba magnetais vadinami ilgai neišsimagnetinantys kūnai. Tokių savybių turi magnetinės medžiagos – feromagnetikai. Tai, geležis, nikelis, kobaltas. Dėl elektronų sąveikos juose atsiranda skirtingai įmagnetintos sritys (domenai). Magnetinamie lauke jų įsimagnetinimas suvienodėja (kryptis pasidaro maždaug vienoda), ir visas medžiagos gabalas tampa nuolatiniu magnetu. Nuolatiniai magnetai būna įvairių formų: strypiniai, pasagiškieji ir t. t.
Nuolatinis magnetas, kaip ir ritė, kuria teka elektros srovė, turi du polius: šiaurinį ir pietinį. Paparasčiausias nuolatinis magnetas yra jau žinoma magnetinė rodyklė.
Įvairiavar
džiai magnetų poliai vienas kitą traukia, o vienavardžiai stumia.
|
S
|
|
|
Sinchroninio generatorius statorius panašus į asinchroninės mašinos (variklio ar generatoriaus) statorių. Jis gaminamas iš plieno supresuotų žiedų, viduje turinčių išpjovas. Išpjovose patalpinamos apvijos. Trijų fazių generatoriaus statoriuje išdėstomos 3 apvijos 120° kampu, o vienos fazės generatoriuje – 1 apvija.
|
|
|